Poliarinė ekspedicija Grenlandija 2011

Špicbergenas 2010 - Apie ekspediciją

Kelionės rajonas

 

Špicbergenas yra didžiausia Arkties vandenyno sala, priklausanti Svalbardo salynui. Jos plotas apie 39 000 km3. Svalbardas yra administruojamas Norvegijos karalystės. Salyno aukščiausia valdžia - Svalbardo Gubernatorius. Pagrindinis miestas - Longyearbyen. Jame gyvena apie 3000 žmonių.

Yra aerouostas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Bartentsburgas (rusų kalnakasių gyvenvietę, populiacija - 500 žmonių, priklauso Rusijos „Arktik Ugol" kompanijai), Ny-Alesund (mokslininkų gyvenvietė, apie 50 žmonių), Pyramida (rusų kalnakasių miestas apleistas 1998 m., 4 gyventojai). Saloje yra dar keletas nedidelių mokslinių tyrinėjimo stočių, tačiau jos veikia tik vasaros metu.

Saloje augmenijos mažai. Visiškai nėra medžių ir krūmynų. Čia peri didelės kolonijos migruojančių paukščių. Iš žinduolių gyvena šiaurės elniai, poliarinės lapės, ruoniai, jūrų vėpliai, baltieji banginiai, kelių rūšių delfinai, ir, žinoma, patys garsiausi gyvūnai - poliarinės meškos, kurių populiacija yra apie 3500.

Klimatas drėgnas ir šaltas. Drėgmė ateina nuo vakaruose pratekančios Golfo srovės atšakos. Vakariniai krantai retai užšąla net ir žiemos metu. Temperatūra vakarinėse pakrantėse ir salos viduryje gali skirtis iki 10 laipsnių.

 

Salą dengia daugybė ledynų. Yra keli kalnagūbriai. Garsiausias iš jų - Atomfielle, dar kitaip vadinami Špicbergeno alpėmis. Aukščiausia salos viršukalnė yra Newtontoppen (1713m).


Poliarinė naktis čia baigiasi vasario 14d., o poliarinė diena prasideda balandžio 19d. Pagrindinė susisiekimo priemonė - sniego motociklai. Iš Longyearbyen iki Pyramida eina sąlygiškai intensyvi sniego motociklų trasa. Ja daugiausia vežami turistai iki Tempelfjorden fiorde
įšaldyto olandiško burlaivio, kuris, be to, yra viešbutis, bei apleistos Pyramida gyvenvietės.

 

Žygio idėja

 

Špicbergeno salą slidžių žygiui buvome nusižiūrėję jau seniai. Tik vis atrodė, jog dar neesame tinkamai pasiruošę. Truputį neramino regiono specifika: drėgnas ir vėjuotas klimatas, reljefas su ribotomis galimybėmis pasislėpti nuo vėjo, augmenijos nebuvimas (taip pat ir laužo). Nedrąsiai
jautėmės ir dėl baltųjų meškų, dėl kurių visi mus labai gąsdino.

 

Prieš žygį išsikėlėme sau keletą uždavinių:

- išsiaiškinti slidžių žygių organizavimo Špicbergeno saloje ypatumus, išžvalgyti įdomesnes salos vietas ir nutiesti gaires būsimiems slidžių žygiams šiame regione;
- išbandyti jėgos aitvarus kaip transporto priemonę; - išbandyti viso krovinio transportavimą tempiamose rogėse, o ne kuprinėje;
- išmokti gyventi specifinėmis poliarinėmis sąlygomis, plačiose atvirose ir vėjuotose vietose;
- pasiruošti kitų metų slidžių ekspedicijai Grenlandijoje;

 

Įveiktas maršrutas:

 

led. Nordenskioldbreen - Billefjorden fiordas - gyv. Pyramida - Petuniabukta - sl. Ragnardalen - led. Ragnarbreen - led. Mittag-Leflerbreen - ež. Alandsvatnet - sl. Alandsdalen - bevardė perėja (vandenskyra, 350m) - sl. Nathorstdalen - Diksonfjorden fiordas - sl. Diksondalen - led.
Battyebreen - led. Stabeisbreen - bevardė perėja (688m, n/k) - led. Lisbetbreen - sl. Vestfjorddalen - Vestfjoreden įlanka - Kapp Petermann iškyšulys - Austfjorden fiordas - sl. Smutsdalen - led. Smutsbreen - bevardė perėja (1200m, n/k) - led. Gallerbreen - led. Chydenfussbreen - led.
Kingbreen - v. Galileotoppen traversas (1637m, 1B, rad.) - v. Newtontoppen (1713m, n/k, rad.) - led Kvitbreen - led. Trubreen - bevardė perėja (1050m, n/k) - led. Jastrebkovbreen - led. Gruzdevbreen - led. Millingbreen - led. Lomonosov - led. Tunabreen - bevardė perėja (650m, n/k,
(į šiaurę nuo v.Kaksen 950m)) - led. Methuenbreen - led. Burn Murdochbreen - Tempelfjorden fiordas - Sassenfjorden fiordas - sl. De Geerdalen - per. Kreklingpasset (200m, n/k) - sl. Helvetiadalen - sl. Adventdalen - gyv. Longyearbyen

 

Viso: 432,5 km (iš jų 96 km naudojant jėgos aitvarus)