Poliarinė ekspedicija Grenlandija 2011

Nerijus Levickas

Vaikystėje mėgau lakstyti ir deginti laužiukus. Manau taip ir užgimdė keliavimo siūlas, kuris vėliau išaugo į turizmo gyslą, bei žiemos ekspedicijų sausgyslę. Įdomu, kas toliau?
Gimiau aš seniai, net nepamenu kada. Vėliau ėjau į mokyklą, ten susiradau draugų (kurie irgi vaikystėje laužiukus degino:) ir pradėjom su jais keliauti. Pradžioje po Lietuvą pėsčiomis, vėliau pasikinkėme dviračius. Jais išmaišėme Lietuvą ir mažą gabalėlį Latvijos. Po metų kitų pasirengėm išsamesniam žygiui dviračiais po Prūsiją. Tai turbūt ir buvo startas susiformuot chebrytei. Vėliau varėm prie Baikalo, į koka Kolą, Kareliją, Armėniją, Gruziją, Kampčatką, ... palaipsniui pramokom laipioti po kalnus. 
Susipažnau su Justu ir jis mane nusitempė pas VU žygeivius. Dabar dažnai einu į žygius su jais. Bet būtent su VUŽK pradėjau eiti į žiemos žygius. Ir prasidėjo - Karpatai, Chibinai, priepoliarinis Uralas, Sajanai (mano meilė), Norgė.
Idant susiklijavo komanda, atsirado įranga, pakilo profesionalumas ir patirtis bei išsiugdėm naujų skilų, tai trauksime dar giliau į šiaurę. Save išbandysim, šalį pagarsinsim.

atgal..